| Naujienos | 2017 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 2 proc. punktais mažiau Lietuvos gyventojų

Naujienos

2017 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 2 proc. punktais mažiau Lietuvos gyventojų

Lietuvos statistikos departamentas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo skaičiuoti ir skelbti absoliutaus skurdo rodiklius. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems vartojimo poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika. 2017 m. absoliutaus skurdo riba – 238 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam […]

Lietuvos statistikos departamentas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo skaičiuoti ir skelbti absoliutaus skurdo rodiklius. Absoliutaus skurdo riba laikomas minimaliems vartojimo poreikiams patenkinti reikalingas dydis, apskaičiuojamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio skaičiavimo metodika.

2017 m. absoliutaus skurdo riba – 238 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 500 EUR – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.Absoliutaus skurdo lygis šalyje 2017 m. siekė 13,8 proc., palyginti su 2016 m., jis sumažėjo 2 procentiniais punktais. 2017 m. apie 390 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos.

„Absoliutaus skurdo lygio sumažėjimas parodo, kad mažiausias pajamas gaunančių žmonių padėtis per metus pagerėjo. Socialinės išmokos labai stipriai padėjo sumažinti absoliutaus skurdo lygį šeimose iš dviejų suaugusiųjų ir trijų bei daugiau vaikų. Manome, kad šis duomuo leidžia taikliau identifikuoti visuomenės grupes, kurioms paramos reikia labiausiai ir atitinkamai nukreipti valstybės resursus“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 9,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 6,5 proc., kituose miestuose – 15,3 proc.), kaime – 21,7 proc.

1 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis iki ir po socialinių išmokų pagal amžiaus grupes, proc.

Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2017 m. jis sudarė 16,4 proc. ir, palyginti su 2016 m., sumažėjo 3,5 procentinio punkto.

Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais ir namų ūkiuose be vaikų 2017 m. beveik nesiskyrė ir sudarė atitinkamai 13,8 ir 13,9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (absoliutaus skurdo lygis – 37,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (28,2 proc.).

Tarp dirbančių asmenų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 4,6 proc., tarp bedarbių – 53 proc., tarp senatvės pensininkų – 16,2 proc. Dirbančių asmenų absoliutaus skurdo lygis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 1,1 procentinio punkto, senatvės pensininkų – 1,8 procentinio punkto, o bedarbių – beveik nepasikeitė.

2 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis iki ir po socialinių išmokų pagal namų ūkio sudėtį, proc.

Absoliutaus skurdo lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką absoliutaus skurdo mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), absoliutaus skurdo lygis 2017 m. padidėtų iki 19,5 proc. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų absoliutaus skurdo lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose absoliutaus skurdo lygis 2017 m. padidėtų nuo 19,2 iki 40,7 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 16,4 iki 26,2 proc.

Absoliutaus skurdo gylis 2017 m. buvo 26,4 proc. Tai reiškia, kad žemiau absoliutaus skurdo ribos esančių asmenų disponuojamųjų pajamų mediana buvo 26,4 proc. mažesnė už skurdo ribą.

Absoliutaus skurdo lygis skaičiuojamas pagal tą pačią metodiką, kaip ir skurdo rizikos lygis, Lietuvos statistikos departamento skaičiuojamas ir skelbiamas nuo 2005 metų. Skiriasi skurdo ribos nustatymo būdas ir dydis. Skurdo rizikos riba yra santykinis dydis ir pagal bendrą ES šalyse taikomą metodiką apskaičiuojama kaip 60 proc. ekvivalentinių disponuojamųjų pajamų medianos. Skurdo rizikos ribos dydis priklauso nuo disponuojamųjų pajamų lygio ir jų pasiskirstymo tarp gyventojų. Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 EUR per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui, o skurdo rizikos lygis – 22,9 proc. Skurdo matavimui tikslinga naudoti ir absoliučią, ir skurdo rizikos ribas bei pagal jas apskaičiuotus skurdo rodiklius, kadangi šie rodikliai suteikia skirtingą informaciją apie skurdą šalyje. Absoliutaus skurdo rodikliai parodo, kokia gyventojų dalis negali patenkinti minimalių vartojimo poreikių, o skurdo rizikos rodikliai parodo informaciją apie gyvenimo lygio, apibrėžto santykyje su vidutiniu gyvenimo lygiu šalyje, situaciją.

3 lentelė. Absoliutaus skurdo lygis ir skurdo rizikos lygis pagal amžiaus grupes, proc. 

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2017 m. vasario–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą ir apklausus 4 944 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.

Absoliutaus skurdo rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2017 m. absoliutaus skurdo rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2016 m.).

Pagrindiniai pastebėjimai:

  1. Absoliutaus skurdo lygis 2017 m. siekė 13,8 proc. ir palyginti su 2016 m. sumažėjo 2 proc. punktais, o santykinis skurdo rizikos lygis šalyje padidėjo 1 proc. punktu ir siekė 22,9 proc.
  2. Absoliučiame skurde dažniausiai atsidūrė vieni gyvenantys asmenys (28,2 proc.) bei namų ūkiai, susidedantys iš vieno suaugusio asmens su vienu ar daugiau vaikų (37,4 proc.).
  3. Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų, tačiau palyginti su 2016 m. jis sumažėjo 3,5 proc. punktais.
  4. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų namų ūkiams, šiuose namų ūkiuose socialinės išmokos absoliutaus skurdo lygį sumažino 21,5 proc. punktais.

Sąvokos

Ekvivalentinės disponuojamosios pajamos apskaičiuojamos, pinigines disponuojamąsias namų ūkio pajamas dalijant iš namų ūkio ekvivalentinio dydžio. Skaičiuojant namų ūkio ekvivalentinį dydį, pirmam namų ūkio nariui sutei­kiamas svoris lygus 1, kiekvienam paskesniam suaugusiajam – 0,5, o kiekvienam vaikui iki 14 metų amžiaus – 0,3. Sudėjus visiems namų ūkių nariams suteiktus svorius, gaunamas namų ūkio ekvivalentinis dydis. Pritaikius šią skalę vieno asmens namų ūkio ekvivalentinis dydis lygus 1, o 4 asmenų namų ūkio su dviem vaikais iki 14 metų amžiaus – 2,1.

Namų ūkio disponuojamosios pajamos – bendrosios pajamos, atskaičius pajamų mokestį, nuolatinius turto mokesčius, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų ir bedarbių privalomojo socialinio draudimo įmokas ir reguliarius pervedimus kitiems namų ūkiams.

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Absoliutaus skurdo lygis – asmenų, kurių ekvivalentinės disponuojamosios pajamos mažesnės už absoliutaus skurdo ribą, dalis.

Absoliutaus skurdo riba (kitaip minimalių vartojimo poreikių dydis) – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kasmet apskaičiuojamas pajamų dydis, reikalingas minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių bei paslaugų) poreikiams patenkinti.

Socialinės išmokos – pensijos ir piniginės pašalpos senatvėje, ligos ir negalios atvejais, išmokos, skirtos našliams ir našlaičiams, šeimai ir vaikams, bedarbiams, socialinės atskirties ir kitais atvejais, stipendijos. Taip pat įskaitomos su būstu susijusios socialinės išmokos natūra, t. y. šildymo, vandens tiekimo, kuro išlaidų kompensacijos.

Vaikai – visi asmenys iki 18 metų amžiaus ir ekonomiškai neaktyvūs (nedirbantys ir aktyviai neieškantys darbo) 18–24 metų amžiaus asmenys, gyvenantys bent su vienu iš tėvų.

Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

Asmens (šeimos) minimalių vartojimo poreikių dydžio apskaičiavimo metodika paskelbta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje svetainėje​.

recommended

APIE MUS

„Apskritasis stalas" – tai asociacija, vienijanti Šiaulių miesto jaunimo nevyriausybines organizacijas, skatinanti jų tarpusavio bendradarbiavimą, tobulėjimą, interesų atstovavimą savivaldybės lygmenyje.

KONTAKTAI

+370 605 87577
Vytauto g. 103A, Šiauliai, Lietuva

Pamėkite mūsų FB puslapį!