BIUDŽETAS: TIK IŠGYVENTI AR KURTI ?

Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos “Apskritasis stalas” nariai dalyvavo Laisvųjų piliečių organizuotoje diskutavo apie 2015 metų Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą. Diskusijoje dalyvavę Savivaldybės skyrių vedėjai patvirtino jau žinomą “tiesą”- didžioji lėšų dalis tenka būtiniausioms reikmėms: biudžetininkų atlyginimams, įstaigoms išlaikyti, komunaliniams mokesčiams ir socialinėms pašalpoms. Miestui kurti pinigų beveik nebelieka.

Apskritasis stalas laisvuju pilieciu diskusijoje

Laisvieji piliečiai Šiaulių universiteto bibliotekoje diskutavo apie 2015 metų Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą

2015 metų biudžeto pajamos – 79 mln. eurų, išlaidos apie 81 mln. eurų. Daugiausiai planuojama išleisti švietimui ir socialinei paramai. Šiek tiek daugiau nei pernai bus skirta kelių priežiūrai, labai maža dalis – urbanistinei plėtrai.
Raimundas BALZA įžvelgė didžiausią biudžeto formavimo ydą. Jo žodžiais, kasmet biudžetas formuojamas atsižvelgiant į praėjusius metus, žiūrima į praeitį, o ne į ateitį.

“Šis požiūris niekur neveda, todėl negalime tikėtis veržlios miesto plėtros”, – sakė Raimundas Balza. Jis atkreipė dėmesį, kad Šiauliuose nebuvo esminių permainų net tada, kai biudžetas būdavo didesnis. Kodėl? Nes lėšos naudojamos neefektyviai. “Turėtume suskaičiuoti, kiek lėšų reikia atskiroms sritims. Ar žinome, kiek gatvių, mokyklų, darželių mums reikia? Ar bandėme lėšas kooperuoti?” – klausė Raimundas Balza. Jo nuomone, neskaičiuojant pinigai pravalgomi, o mieste nesukuriama nieko naujo.

Raimundas Balza ragino atsakingai planuoti ir europinės paramos lėšas – tai šiemet ypač svarbu, nes prasideda naujasis finansavimo periodas. “Stebina, kai pasamdyti “superiniai” specialistai iš Vilniaus, Paryžiaus ar Niujorko kurpia Šiauliams planą, kaip save realizuoti. Taip nieko nebus. Planą ir strategiją turi kurti pati bendruomenė: pagaliau atsakykime į klausimą, ko mes norime?”

Vidmantas JAPERTAS pabrėžė, kad nemąstant barstomos lėšos Šiaulius atvedė į aklavietę. Jo žodžiais, nepatenkinami šiauliečių lūkesčiai gyventi saugesniame ir garžesniame mieste. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų skaičius sumažėjo trečdaliu, bet Šiauliai buvo ne tankinami, o plečiami – pakraščiuose tiesiamos žvyro dangos gatvės. Geriau būtų siūloma žmonėms nesikelti į laukus, rinktis vietą su jau išplėtota infrastruktūra, o šią nuolat atnaujinti. Atkreiptas dėmesys, kad neskirdamas dėmesio ir lėšų dalį infrastruktūros miestas prarado negrįžtamai.

Rezultatai kitose srityse tai pat liūdina. Nors buvo panaikinti maršrutiniai taksi, o Savivaldybės bendrovė “Busturas” tapo monopolininke, susisiekimas viešuoju transportu pablogėjo.

“Sunkiai suvokiamas Šiaulių miesto savivaldybės pasakymas, kad ateinančiais metais žmonės bus skatinami naudotis viešuoju transportu bei ekologišku transportu dviračiais. Juk visai neseniai 2014 metais buvo panaikinti maršrutiniai mikroautobusai, kurie daliai miestiečių buvo vienintelė vieša susisiekimo transporto priemonė, o “Busturo” paslaugos miestiečiams kokybe nepagerėjo, pabrango ir net kuro kainai nukritus +- 30 %, kalba apie paslaugų piginimą neina” – piktinosi Šiaulių jaunimo organizacijų asociacijos “Apskritasis stalas” pirmininkas Vilmantas Mockus.
Tragiška padėtis švietimo įstaigose – prieš kelis dešimtmečius statytuose darželiuose supuvo vamzdynai, jiems keisti trūksta lėšų. Nėra pinigų ir aplinkai tvarkyti, kad vaikai galėtų žaisti jaukiuose darželių kiemuose. Iš 34 bendrojo lavinimo mokyklų iki galo sutvarkytos tik dvi, kitoms reikia einamojo remonto ar renovacijos.

Populiarios mokyklos perpildytos, o likusios – pustuštės. Užuot skyrusios lėšų ugdymui tobulinti mokyklos yra priverstos šildyti nenaudojamas patalpas.